Ar tikrai svarbiausia – kosminis greitis?
2011 metai Lietuvos interneto rinkoje pasižymi tuo, kad interneto paslaugų tiekėjai pasiūlė savo klientams šviesolaidinio interneto planus, viršijančius iki tol klientams siūlytas maksimalias 100 Mbit/s spartas. Šiandieną Lietuvoje galima rasti pasiūlymų su iki 1000 Mbit/s interneto spartomis, tiesa, tokios paslaugos kaina daugeliui vartotojų nėra priimtina.
Mes, šviesolaidinio interneto tinklas meganet, savo paslaugų asortimente taip pat siūlome planą „MEGA šviesos 4” su iki 1000 Mbit/s Lietuvos ir iki 300 Mbit/s užsienio tinkluose siekiančiomis spartomis.
Tačiau mūsų bendrovė nėra linkusi girtis ir reklamuotis tokiais pasiūlymais. Daug labiau vertiname teikiamų paslaugų kokybę, aukšto lygio aptarnavimą ir skaidrią kainodarą, todėl šiuo straipsniu norime atkreipti savo klientų dėmesį į vieną labai svarbų ir kitų interneto paslaugų tiekėjų „pamirštamą“ aspektą –interneto vartotojo įrangos technines galimybes.
Lietuva – viena pirmaujančių tarp Europos ir pasaulio šalių pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. Jau dabar daugiau nei 300’000 mūsų šalies interneto vartotojų (pagal RRT 2010 m. IV-ojo ketvirčio duomenis) gali mėgautis visomis šviesolaidžio teikiamomis galimybėmis, o interneto tiekėjams pristatant vis greitesnius interneto planus, teorinė tiekiamo interneto sparta jau pasiekė 1000 Mbit/s.
Tačiau vartotojai, prieš skubėdami pereiti prie greičiausių (ir atitinkamai pačių brangiausių) planų, turėtų pirmiausia įvertinti savo poreikius ir realias tokių „kosminių greičių“ išnaudojimo galimybes.
Mes visada stengėmės vartotojams pasiūlyti geriausiai jų poreikius atitinkančias paslaugas. Meganet klientų aptarnavimo konsultantai, prieš siūlydami konkretų duomenų perdavimo planą, padeda klientui įvertinti jo realią naudą ir pasirinkti ne patį brangiausią, tačiau optimalų sprendimą. Todėl, nors ir turime visas technines galimybes savo klientams pasiūlyti greičiausią Lietuvoje šviesolaidinio interneto ryšį, dažnai skatiname juos įvertinti savo poreikius atsižvelgiant į daugybę faktorių: pradedant kasdieniais naršymo internete įpročiais, baigiant turimo kompiuterio techninėmis galimybėmis.
Šiek tiek techninės informacijos.
Taigi, kokius techninius reikalavimus turi atitikti įranga, kad vartotojas galėtų pasinaudoti interneto paslaugų tiekėjo siūlomu didesniu nei 100 Mbit/s duomenų perdavimo greičiu?
Duomenis priimantis įrenginys. Pirmiausia vartotojas turi turėti įrenginį, galintį priimti 1000 Mbit/s spartą: kompiuterį su gigabitine tinklo plokšte arba gigabitinį maršrutizatorių. Didžioji dalis šiandienos vartotojų naudojamų maršrutizatorių yra pagrįsta Fast Ethernet (100 Mbit/s) technologija. Dauguma vartotojų namuose naudojasi bevieliais maršrutizatoriais, kurių pralaidumas jungiantis kabeliu siekia 100 Mbit/s, o jungiantis bevieliu ryšiu iki 54 Mbit/s (vidutiniškai apie 20 Mbit/s). Tik 2010 metais pasirodė maršrutizatoriai, galintys jungiantis kabeliu užtikrinti 1000 Mbit/s spartą. Tačiau net ir šie maršrutizatoriai jungiantis bevieliu ryšiu pasiekia maksimalią 80-90 Mbit/s spartą (nors gamintojas deklaruoja net iki 300 Mbit/s).
Kietasis diskas. Vartotojo kompiuterio kietojo disko įrašymo sparta turi būti ne mažesnė nei 1000 Mbit/s, kas šiuo metu populiariems kietiesiems diskams yra praktiškai neįveikiama užduotis. Norint pasiekti tokį rezultatą, būtina naudoti kelių diskų masyvus (pvz. RAID 0) arba brangius SSD tipo diskus.
Kiti procesai. Kompiuteris turi būti idealiai tvarkingas, neturi veikti jokios papildomos programos, kurios apkrauna procesorių, diskus, naudoja RAM atmintį. Netgi antivirusinė programa gali labai žymiai sumažinti informacijos priėmimo spartą, kadangi visa informacija, atkeliaujanti į kompiuterį yra skanuojama „gyvai“, remiantis įvairiais antivirusinės programos algoritmais, kas lėtina kompiuterio darbą ir siuntimo spartą.
Šaltinis. Šiuo metu sunku rasti šaltinį, galintį atiduoti 1000 Mbit/s spartą kiekvienam vartotojui. Naršant interneto svetainėse, skirtumo tarp 100 Mbit/s, 200 Mbit/s ir galiausiai, 1 Gbit/s spartos praktiškai pajausti neįmanoma, nes puslapio atvertimo greitį didžiąja dalimi lemia puslapį „atiduodančio“ serverio apkrautumas bei kompiuterio parametrai, tarpiniai mazgai, o ne interneto tiekėjo teikiama sparta. Pavyzdžiui, net ir esant geriausioms techninėms sąlygoms, naujienų portalas su nuotraukomis ir kita informacija užima apie 10 MB, taigi teoriškai su 100 Mbit/s greičiu jį turėtume atverti per 0,8 s, o su 1000 Mbit/s - per 0,08 s, tačiau dėl aparatūrinių užlaikymų puslapio atvertimo sparta iš esmės bus vienoda. Siunčiant informaciją - filmus, muziką iš FTP serverių - bent jau piko metu pilnai išnaudoti 1000 Mbit/s galimybės nebus, nes dažniausiai sujungimas eina per tarpinius trečiųjų šalių mazgus, kur dėl techninių sąlygų ar ribojimų politikos(trečiųjų šalių FTP serverių taikoma ribojimų politika yra skirta normaliam FTP serverio darbui užtikrinti) sparta krenta. Torrent programų dėka galima siųsti vienu metu iš kelių šaltinių, bet ir šiuo atveju, net ir turint 1000 Mbit/s pralaidumą iki interneto paslaugos tiekėjo, didžiausią įtaką turės kompiuterio pajėgumas apdoroti gaunamą informaciją, tarpinių mazgų vėlinimai bei šaltinių atiduodamos spartos apribojimai.
Taigi, ar verta rinktis didžiausią („brangiausią“) greitį?
Žinoma taip, tačiau tik pasitikrinus realias galimybes ir, svarbiausia, poreikį tą greitį išnaudoti. Pasiūlyti klientams sparčiausią internetą galime akimirksniu, bet mums daug svarbiau yra maksimalus kliento pasitenkinimas. Žymiai daugiau abipusės naudos galime gauti padėdami klientui pasirinkti geriausiai jo poreikius atitinkantį sprendimą, o ne beatodairiškai siūlydami beprotiškus greičius, kuriais vartotojas pasinaudoti nei poreikio, nei techninių galimybių, nei finansinių paskatų neturi. Todėl skatiname savo klientus, iškilus klausimams dėl maksimalaus greičio didinimo naudos, pirmiausia pasikonsultuoti su meganet specialistais.
Apie UAB „Dokeda“ meganet interneto tinklą:
UAB „Dokeda“, valdanti prekės ženklą meganet, šiuo metu yra antra bendrovė Lietuvoje pagal privačių klientų skaičių, prisijungusių prie interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis (pagal RRT 2010 m. IV-ojo ketvirčio duomenis). Bendrovė, rinkoje veikianti jau daugiau nei dvylika metų, turi daugiau nei 31’000 abonentų Kaune, Vilniuje, Jonavoje bei Mažeikiuose, kuriems teikia šviesolaidinio interneto, kabelinės ir IP televizijos, IP telefonijos, svetainių talpinimo (hostingo) ir kitas telekomunikacines paslaugas.